Labas :* Labai labai atsiprašau, kad kokias dvi savaites nieko nerašiau. Tuo metu ir laiko nelabai turėjau ir neturėjau ką pasakyti :). Ir šianddien dau nerašysiu nes , per pastarasias dvi dienas man liūdna, bet nežinau dėl ko :DD. Šiandien buvau AKRE. Nusipirkau tokius fainus karolius :). Namuose susitvarkiau kambarį, paruošiau nd. Taigi mano diena nenuėjo veltui. Dabar kalbu su Agata :**
Gero sekmadienio :)*

 

Vieną kartą seniai, labai seniai buvo sala, kurioje gyveno: Džiaugsmas, Liūdesys, Pažinimas ir visi kiti Jausmai.

Kartu su jais gyveno Meilė. Vieną gražią dieną Jausmai sužinojo, kad ši sala netrukus nuskęs. Taigi visi susįdo į savo laivus ir apleido salą.

Tiktai Meiė laukė iki paskutinės minutės. Kai sala pradėjo skęsti, Meilė ėmė šauktis pagalbos.

Prabangiu laivu plaukė Turtingumas. Meilė j...o paklausė:

–Turtingume, ar galėtum mane paimti su savimi?

-Ne, negaliu, savo laive turiu daug aukso ir sidabro čia tau vietos nėra.

Tada Meilšė ėmė prašyti Išdidumo, kuris savo įspudingu laivu plaukė pro šalį:

-Išdidume, ar negalėtum manęs paimti kartu?- paklausė Meilė.

-Meile, negaliu tavęs paimti su savimi ,čia viskas taip tobula bijau, kad tu sugadinsi mano laivą.

Dabar Meilė kreipėsi į Liūdesį, kuris kaip tik keliavo pro šalį.

-Liūdesy, prašau tavęs, paimk mane į savo laivą.

-O, meile,-atsake liūdesys,- man taip liūdna, kad turiu likti vienas…

Pro šalį plaukė Džiaugsmas, bet jis buvo toks laimingas, kad net neišgirdo ką sako Meilė. Staiga pasigirdo balsas:

-Ateik Meile, aš paimsiu tave su savimi.

Meilę užkalbino kažkoks senelis. Meilė buvo begalo laiminga ir dėkinga, kad pamiršo paklausti senelio vardo.

Kai jie pasiekė krantą, senelis nukeliavo tolyn.

Meilė suprato kokia dėkinga jam turi būti ir todėl paklausė Pažinimo:

-Pažinime, gal gali pasakyti kas man padėjo?

-Tai buvo laikas.- atsake pazinimas.

-Laikas?- nustebo Meilė,- Kodėl jis man padėjo?

Pažinimas išmintingai atsakė:

-Nes tik Laikas supranta kokia svarbi Meilė yra gyvenime…